VAIDA GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ: Visuomenė merą, kaip ir bet kurį politiką, savo lyderiu laiko tik tuomet, kai suvokia, kad jis yra ir bus kartu su žmonėmis. Meras tarnauja visuomenei – tokios pozicijos ir laikysiuosi kaip žmogus su savo patirtimi.

-Kaip vertinate faktą, kad Jus, Seimo narę Darbo partijos taryba patvirtino kandidate rinkimuose į Marijampolės mero pareigas, ar tai nėra žingsnis atgal – juk į Seimą kandidatavote būdama savivaldybės tarybos narė?

Gimiau ir augau Marijampolėje ir savo aktyvią politinę veiklą pradėjau gimtajame mieste. Kur bedirbčiau, visada grįžtu namo, į Marijampolę. Dabar man tenka važinėti dirbti į Vilnių. Tačiau visas mūsų šeimos laisvalaikis, vaiko mokykla ir užsiėmimai – viskas sukasi čia, Marijampolėje. Čia su šeima lankau įvairius renginius, čia valgome mėgstamiausiose kavinėse ir einame pasivaikščioti. Stengiuosi apsilankyti miesto ir rajono organizacijų bei bendruomenių renginiuose. Marijampolės savivaldybės tarybos nare buvau beveik 4 kadencijas. Ir to buvimo nelaikau žemiau LR Seimo nario mandato. Abejais atvejais esu žmonių rinkta atstovė. Esu pasiruošusi dalyvauti tiesioginiuose Marijampolės savivaldybės mero rinkimuose. Šį sprendimą priimu labai atsakingai. Suprantu, kad tai – didžiulė atsakomybė prieš visos savivaldybės gyventojus.

- Viena pagrindinių Darbo partijos savivaldos rinkimų programos ašių – bendruomenės, norinčios kurti savo ateitį. Jūs buvote (gal ir esate?) Skaisčiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė. Ką Jums tai reiškia (reiškė, jei jau nesate pirmininkė) šios visuomeninės pareigos: gal bendrystę su žmonėmis ar kokius kitus dalykus, kaip burtumėte visos Marijampolės bendruomenę, jei, žinoma, tai laikote būtinu dalyku?

Taip, buvau kaimo bendruomenės pirmininkė. Dėl Seimo nario pareigų negaliu toliau eiti šių pareigų, tačiau išlieku aktyvi narė. Galima sakyti, kad su Marijampolės savivaldybės bendruomenėmis koja kojon žengiu jau ilgą laiką. Bendruomenės nuveikė daug gražių darbų, įgyvendino projektų, o ir bendruomenės stiprėjo, keitėsi, plėtė savo veiklas. Mačiau kaip jos augo, visada palaikiau bendruomenių kūrimosi modelį, kaip reikšmingą paspirtį į priekį. Ir dabar jau tvirtai galiu sakyti, kad jis pasiteisino! Mūsų rajono bendruomenės labai stiprios, aktyvios. Tereikia mokėti įsiklausyti ir išgirsti kokiomis sąlygomis mūsų bendruomenės veikia, su kokiomis problemomis susiduria. Bendruomenių pirmininkai nėra apmokama pareigybė. Tai didžiulė atsakomybė, savo laiko aukojimas bendriems tikslas, didžiąja dalimi ir savo lėšų skyrimas. Mes visi dažniausiai matome gražias šventes. Gali sudaryti įspūdis, kad linksmai gyvename ir neturime rūpesčių. O rūpesčių turime tikrai daug! Iš patirties sakau, bendruomenės yra ramstis sprendžiant savivaldybei tenkančius iššūkius. Skaisčiūnų bendruomenė net nedvejojo, kai visą valstybę užkliupo rūpesčiai dėl korona viruso pandemijos, Ukrainos karo padarinių sprendimų. Tai bendruomenė, kuri priėmė savivaldybės žmones karantinuotis bendruomenės patalpose. Prasidėjus karui Ukrainoje priėmė karo pabėgėlius ir apgyvendino 13 ukrainiečių. Nei vienu, nei kitu atveju bendruomenė negavo iš Marijampolės savivaldybės lėšų komunalinių išlaidų padengimui. Viskas krito tik ant bendruomenės, kaip organizacijos, pečių. Ir šioje vietoje noriu akcentuoti abipusį bendruomenės ir savivaldos pagalbos modelį, abipusį norą vieni kitiems padėti spręsti problemas. Todėl tikiuosi, kad ir kas bus išrinktas savivaldybės meru, neskirstys žmonių, bendruomenių į savas ir nesavas, „partinius“ ir „nepartinius“. Absoliuti pagarba visiems – bet kuriam žmogui, bet kuriai bendruomenei – tik su tokiu nusiteikimu galim burtis visiems darbams.

-Sprendimų atvirumas ir geresnė gyvenimo kokybė – šių Darbo partijos programos nuostatų viena neįgyvendinsite net tapusi savivaldybės vadove. Būdama partijos Marijampolės skyriaus pirmininke turbūt numatėte komandą, su kuria dalyvausite rinkimuose, kokie jos pagrindiniai privalumai, siekiai?

Mero postui turi būti pasirengęs. Būtent taip šiandien ir jaučiuosi: esu pasiruošusi, turiu pakankamai patirties, idėjų ir komandą. Ir tai nėra mano vienos apsisprendimas. Prie šio žingsnio prisidėjo ir Darbo partijos Marijampolės skyriaus komandos ryžtas, palaikymas. Aš esu pastovus žmogus ir mano giliu įsitikinimu, dirba ne partija, o joje esantys žmonės. Ar aš dirbčiau kitaip būdama kitos partijos nariu? Vienareikšmiškai ne. Ar aš, tapusi kitos partijos nare, tapčiau geresne? Ne. Būčiau tokia pati Vaida. Aš labiau vertinu nuoseklumą ir stabilumą, man, kaip suvalkietei, tai didelė vertybė. Mūsų komandoje yra ir bus žmonių, kurie nepriklausys Darbo partijai, bet dalyvaus ir savo idėjomis prisidės prie programos kūrimo, jos įgyvendinimo. Taip, sutinku, kad perėjęs į tuo metu „ant bangos“ esančią partiją, gali su ta banga toliau pasiirti į priekį. Bet kiek ilgai? Juk visa tai – laikina. Tad po metų ar kelių, artėjant kitiems rinkimams, vėl tektų ieškoti „kitos bangos“. Tai ne mano kelias. Savivaldybėje, jos įstaigose dirba šimtai savo srities specialistų. Jokių raudonų linijų neturiu užsibrėžusi prieš kompetetingus savo srities profesionalus. Tikiuosi šių linijų neužbrėš ir kiti.

- Po pusantrų metų jus išrinkus į Seimą, taryboje neliko Darbo partijos atstovo, nors Jūsų vietą užėmė partietis, buvęs antras rinkimų sąraše. Kodėl taip atsitiko, kaip vertinate šį faktą ?

Tokia sukurta politinė ir rinkimų sistema. Man labai gaila, kad „politinė prostitucija“ yra gaji, kai su partijos, su kuria kandidatavai, programos įgyvendinimas paminamas asmeninių interesų siekiant. Atstovai, kurie yra išrinkti į savivaldybės tarybą ar Seimą pagal partijos sąrašą, išstoję iš tos partijos narių turėtų atsisakyti su partija gauto mandato. Deja, įstatymai to nenumato.

-Esate dirbusi Marijampolės savivaldybės tarybos sekretore, Socialinės pagalbos centro direktoriaus pavaduotoja, kelias kadencijas buvote tarybos narė, gerai pažįstate savivaldybę: ką čia pirmiausiai reikėtų keisti – juk dėl to sieksite mero pareigų, kokie Jūsų tikslai?

Svarbiausia – bendruomenės, norinčios kurti savo ateitį čia, Lietuvoje. Savivalda – tai ne dar vienas valdžios sluoksnis, kuris nurodo ir valdo. Savivalda yra bendruomenių balsas, kuris leidžia sukurti sau jaukią ir patogią aplinką. Kurdami rinkimų programos gaires padėjome į šalį visus sudėtingus valdžios modelius, nenurašinėjome vadovėlinių teorijų, nesistengėme įtikti teoretikams. Mes siekėme suteikti laisvę bendruomenėms gyventi ir kurti savo aplinką. Prie šios programos prisidėjo ar vis dar prisidėti gali kiekvienas jūsų. Marijampolės savivaldybės gyventojai, bendruomenės - esate laisvi atrasti svarbiausius akcentus ir juos pasiūlyti į kelių metų ateities viziją. Programa – tai pažadas, kurį būtina tesėti. Todėl ją ruošiame atsakingai, į jos rengimą įtraukiant seniūnijų, miesto ir kaimo, verslo bendruomenes. Juk tik vietoje gyvenantys, čia dirbantys ir kuriantys žmonės turi nuspręsti, ko jiems reikia labiausiai. Man, kaip politikei, galbūt atrodo, kad tikslinga būtų renovuoti kažkurį pastatą, tačiau ar to reikia gyventojams? Man labai priimtinas Vakarų Europos šalyse, vietos savivaldoje esantis valdymo modelis, kur pagrindiniai kūrėjai yra žmonės. Gyventojai deda lūkesčius į merą, Tarybos narius. Tačiau, jei politikai negirdi jų balso, dažnai žmonės nusivilia, jie nebetiki ir nebesitiki, kad kas nors pasikeis. Nuo kitų metų vykdomajai institucijai atstovausiantis meras ir bus tas asmuo, kuris galės ne tik girdėti jį išrinkusių gyventojų balsą, bet ir suteikti grįžtamąjį ryšį – tai yra labai svarbu. Žinoma, galbūt ne visus lūkesčius pavyksta įgyvendinti, bet žmonės turi žinoti, kodėl taip yra, ir jei nėra galimybių šiemet, galbūt bus kitąmet. Gyventojams būtinas aiškumas, betarpiškas ir nuolatinis bendravimas su jais. Negali keli valdininkai spręsti visos savivaldybės žmonių likimų.

-Kokios patirties, būtinos mero pareigoms eiti, pasisėmėte dirbdama Seimo nario padėjėja, po to - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja ir galop būdama Seimo nare?

Savo gyvenime praėjau tikrai daug gyvenimiškų ir darbo patirčių stotelių ir kiekviena jų davė neįkainojamos patirties. Ir tai visų pirma mane formuoja kaip žmogų, o ne vienokią ar kitokią pareigybę. Meras visuomenės lyderiu tampa tada, kai suvokia, kad nėra svetimo skausmo, svetimų ar mažų, neva dėmesio nevertų problemų. Sakykime, kas nors gali būti nelabai svarbu visos savivaldybės mastu, tačiau nepaprastai aktualu žmogui, bendruomenei. Visuomenė merą, kaip ir bet kurį politiką, savo lyderiu laiko tik tuomet, kai suvokia, kad jis yra ir bus kartu su žmonėmis. Meras tarnauja visuomenei – tokios pozicijos ir laikysiuosi kaip žmogus su savo patirtimi.

-Ar tai, kad Marijampolės kolegijoje, Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete esate baigusi viešojo bei verslo ir vadybos administravimo studijas reiškia, kad, išrinkta savivaldybės vadove, būsite pasirengusi imtis ūkininkavimo – pagal naują savivaldos įstatymą tai bus bene svarbiausia mero prievolė?

Kitais metais, po rinkimų, mero pareigos bus kitokios. Jos yra išplečiamos, meras taps vykdomosios institucijos vadovu. Nebegalės būti Savivaldybės tarybos nariu, bet privalės jai vadovauti. Meras, skirtingai nei dabar, tiesiogiai vadovaus ar bus atsakingas už Savivaldybės administracijos, kitų įstaigų bei Savivaldybės įmonių veiklą. Meras nebegalės „numesti“ užduočių kam nors kitam, prisidengti Tarybos kolektyviškumu ir panašiai. Kūrėjai yra žmonės, o valdžia – tik instrumentas, padedantis įgyvendinti jų lūkesčius. Būtent tokiu keliu ketinu eiti ir jau dabar kviečiu žmones telktis vardan visos savivaldybės gerovės.