VAIDA GIRAITYTĖ - JUŠKEVIČIENĖ: Suremkim pečius, bet pirma pažiūrėsiu kieno tas petys.

Praėjusiais metais vasario 24 d. rytą nubudę ir išgirdę žinią apie atakuojamą Ukrainą – dauguma, matyt, išgyvenome šią tragediją kiekvienas asmeniškai. Išgyvename ir dabar, nes niekas nesibaigė... Nesibaigia ir skatinimai nenustoti remti, padėti. Žmonių vienybė, kaip visada, suveikė greičiau nei valstybinių institucijų veiksmai.

Pradėjus plūsti ukrainiečiams į Lietuvos miestus, pirma mintis, kaip ir daugelio kitų galvose, man buvo – kuo galiu padėti, kuo galiu būti naudinga tokioje situacijoje? Įstojau į Raudonojo kryžiaus savanorių gretas, užsiregistravau įvairiose platformose. Padėjau rinkti paramą, tvarkėme su būriu savanorių Vaiko tėviškės namelius Avikilų k., savanoriavau registracijos punkte. Ir tokių žmonių kartu buvo šimtai!

Tokia buvo ir Skaisčiūnų kaimo bendruomenė pasiūliusi savivaldybei ir „Stiprūs kartu“ savo patalpas ukrainiečių apgyvendinimui. Kaimo žmonės rinkosi į talkas, ruošė patalpas apgyvendinimui, įrengė dušus, vandens šildytuvus ir daug kitų darbų. Registracijos punktas jau kovo 8 d. atsiuntė pirmuosius gyventojus. Kitą dieną kitus. Taip naujus namus čia rado 12 (6 suaugę ir 7 vaikai) Ukrainos piliečių bėgančių nuo karo. Kaimynai lankė ukrainiečius, atnešdavo maisto produktų, kas pinigėlių, kas daržovių. Šeimos apsiprato. Tris mėnesius jiems išgyventi padėjo bendruomenės žmonės, nes pirmąsias socialines išmokas pradėjo gauti birželio mėnesį.

Gyventi patalpose ir toliau bendruomenė leido kuomet Vyriausybė priėmė, kad valstybė apmokės su ukrainiečių apgyvendinimu susijusias komunalines išlaidas už 9 mėnesius. Kompensacijos reikia kreiptis į savivaldybę. Čia ir prasideda istorija, kurios ramiai išdėstyti jau nebegali...

Bendruomenė kreipiasi į savivaldybę. Atsakymas - jums nepriklauso. Aiškinamės. Taip, pagal vieną tvarką nepriklauso, nes pastatas nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Bet yra kita eilutė. Valstybė skiria lėšas savivaldybei, savivaldybė gali kompensuoti savo įstaigų, organizacijų išlaidas, kurios pagal pirmą tvarką negavo kompensacijų. Bendruomenė vėl kreipiasi. Atsakymas - jums nepriklauso. Bendruomenė klausia, kodėl? Nes patalpos neįtrauktos į kažkokią duomenų bazę. Tą bazę pildo pati savivaldybė. Bendruomenė viena pirmųjų savivaldybei pranešė, kad gali apgyvendinti. Vyksta susirašinėjimas ir per vargus bendruomenę įtraukia į duomenų bazę. Vėl bendruomenė teikia prašymą savivaldybei trečią kartą. Atrodo jau jau šviesa tunelio gale. Bet ne, pasirodo ten tik valdininkų išpūstos akys. Atsakymas tas pats - jums nepriklauso.

Ir taip bendruomenė liko su 2000 eurų skola už elektrą ir kitus mokesčius. Bendruomenės sąskaitos antstolių žinioje, “Sūduvos vandenys” grasinasi kas savaitę “užrišti” vandenį. Apie projektų vykdymą 2023 metais net svajot negali.

Pati asmeniškai kreipiausi į merą, kad padėtų bendruomenei. Atsakymas – savivaldybė neturi pinigų. Na suprasčiau, jeigu kalbėčiau su kaimynu Petru, gal tikrai žmogus neturi. Bet savivaldybei? Ir net ne iš pačios savivaldybės lėšų, o iš lėšų, kurias skiria ministerija. Trauk jį devynios, kad ir iš savivaldybės lėšų - 2000 eurų nėra didelė suma, žinant, kad čia prieglobstį rado 12 žmonių.

Bet savivaldybė randa lėšų "Maximos" dovanų čekiams už beveik 22000 eur, savivaldybės kalėdiniam vakarėliui klube Tonas 6000 eur, makiažams už 2400 eur, savivaldybės darbuotojų baliui Dženčialaukoje už 8000 eur ir galėčiau vardinti ir vardinti.

Visur tik ir deklaruojam kaip padedam. Rotary labdaros koncerte, tokie jautrūs žodžiai iš mero lūpų skambėjo. Jaučiu ir patikėčiau, jei ne...